Golfo aikštynas

Gamta ir istorija paliko ryškų antspaudą šiame banguojančių Aukštaitijos kalvų ir Dzūkijos miškų kvapo apsuptame krašte. Dar slenkantys ledynai šioje teritorijoje suformavo žemės paviršių taip, kad jis idealiai tinka golfo aikštynui. Dabar čia yra valstybės saugomas Pipiriškių geomorfologinis draustinis. Jau III amžiuje čia, tarp Zapurvio ir Pasamanės ežerų, įsikūrė gyvenvietė su Juodakalnio piliakalniu. Visos keturios istorinės Lietuvos sostinės – Kernavė, Trakai, Kaunas ir Vilnius – kūrėsi beveik vienodu atstumu aplink šį įspūdingą žemės lopinėlį. Kadaise šiose kalvose, laukuose ir miškeliuose medžiojo Kernavės ir Senųjų Trakų didikai, šiandien šiuo gamtos stebuklu gali gėrėtis golfo žaidėjai.

Aikštyną projektavo profesionalus švedų architektas Piteris Čemberleinas (Peter Chamberlain). Golfo aikštynas yra apie 100 hektarų, tad buvo siekiama išnaudoti erdves taip, kad jos būtų nenuobodžios. Neretai golfo laukai būna gana panašūs. Tačiau geri architekto sprendimai ir gražus landšaftas lėmė tai, kad visos erdvės mūsų lauke yra skirtingos: daug įdomių natūralių kliūčių – natūralūs tvenkiniai, kalvos, medžiai.

Kiekvienam klubo laukui suteiktas pavadinimas, susijęs su aplink golfo lauką esančiais miesteliais, ežerais, istoriniais objektais. Susipažinkite su mūsų laukais bei jų pavadinimuose užkoduotais objektais.

I-IX duobutės

pirmas antras trecias ketvirtas penktas sestas septintas astuntas devintas

X-XVIII duobutės

desimta vienuolikta dvylikta trylikta keturiolikta penkiolikta sesiolikta septyniolikta astuoniolikta